Kuri žuvis tinkamesnė pietų stalui: lašiša ar upėtakis?

Kai perkame žuvį šeimos pietums tur­guje, kai restorano šefas užsako didelį jų kiekį naujo meniu patiekalams, van­denynų gelmėse atsir­anda grėsmė išnykti ragau­jamos žuvies rūšiai. Tunas, lašiša, ryk­lių mėsa, unguriai, pal­tusas, tropinės krevetės —  tapo nepakeiči­amomi dėl visuomenės norų for­muo­jamos pasiū­los. Tačiau jei pir­menybę teik­tume viet­inėms, nenyk­stančioms žuvims, galė­tume mėgautis šveže­si­ais, net skonių gur­manus ste­bi­nanči­ais patiekalais.

ekorekomendacijos

Lietu­vos gam­tos fondo išleis­tame vadove „Ką žinote apie žuvį ant jūsų stalo?“ aptariama, kaip kiekvienas gali prisidėti prie nyk­stančių žuvų saugo­jimo. Esminė taisyklė – žinoti, kokią žuvį vertėtų rink­tis. Toliau pateiki­amos minėto lei­dinio auto­ri­aus, gam­tosau­gos eksperto Roberto Staponkaus patari­mai, kuo pakeisti nyk­stančias žuvis.

Otas — reta ir labai verti­nama žuvis, daž­nai gau­doma neršto metu. Oto filė siū­lyčiau keisti didesnėmis upinėmis plekšnėmis, kurios yra dažnos mūsų van­denyse. Žinoma, niekas nežino, kaip mūsų priekrantė gali pasikeisti dėl iš Juo­dosios jūros atke­li­avu­sio juo­dažiočio grun­dalo. Nors jis įsikūrė mūsų van­denyse jau prieš 10 metų, tačiau tik dabar ste­bi­mas pop­u­liaci­jos sprogi­mas. Blo­giau­sios prog­nozės teigia, kad plekšnių gali smarkiai sumažėti per ateinantį dešimt­metį. Tiesa, pačio grun­dalo mėsa yra be ašakų ir gana skani, todėl nen­u­ostabu, jog yra įprasta Viduržemio ir Artimųjų Rytų virtuvėse.

Jūros lydeką, kuri ypatin­gai gau­siai gau­doma piet­inėse jūrose, siū­lyčiau keisti menkėmis. Blo­giau­siu atveju gal­ima rink­tis europinę jūrinę lydeką. Rinkitės menkes, sug­au­tas mūsų van­denyse. Atlikta studija, kurios duomenimis, mūsų zonoje pagau­namos menkės yra sukau­pu­sios maži­au­sius kenksmingų medži­agų kiek­ius visoje Balti­joje. Manau, kad tokios išva­dos gana teisin­gos, nes ties mūsų kran­tais laikosi jaunos menkės, kurios nespėja sukaupti didelių kiekių toksinų. Taip pat galite išbandyti ir led­jūrio menkes.

Tilapi­jos daž­ni­au­siai aug­i­namos Azi­jos ūki­u­ose, kur augimo hor­monų ir antibi­otikų nau­do­ji­mas bei kon­trolė yra nereglamen­tuoti. Tai augalėdės žuvys, bet dėl selek­ci­jos jos nebeat­spar­ios ligoms, todėl nau­do­jama daug chem­i­nių preparatų. Manau, čia reikia apsis­pręsti patiems. Tai beskonė žuvis, todėl ją iš esmės galėtų pakeisti bet kuri kita žuvis.

Nors lauk­inės lašišos ir labai retas atve­jis Lietu­vos restoran­u­ose, jų reikėtų iš viso vengti. Šiau­rės rytų Atlante jos ištek­liai labai negausūs, Balti­jos jūroje jų taip pat yra smarkiai sumažėję dėl mok­slininkų rekomen­dacijų nesi­laikymo, skiri­ant jų sug­av­imo kvotas. Tuo tarpu ūki­u­ose užaug­i­namų lašišų pašarui sunau­do­jama daug kitos rūšies žuvų. Pašarų gamyba tampa vienu iš aplinkos taršos šal­tinių. Lašišą visiškai turėtų atstoti kurpė. Tai yra tai pačiai lašišinių šeimai prik­lau­santi žuvis. Gal­ima rink­tis ir kitus lašišų, kurios yra sug­au­tos ties Aliaskos kran­tais, pakaitalus – nerka didžioji lašiša, kar­al­iškoji lašiša, keta, o pasku­ti­nis pasirinki­mas galėtų būti Lietu­voje užaug­in­tas vaivorykš­ti­nis upėtakis.

Sko­r­pi­onžu­vės mėgė­jams derėtų žinoti, jog tokios žuvies nėra. Nesuprantu, kaip prigijo sko­r­pi­onžu­vės pava­din­i­mas, juk tai ne kas kita, kaip mažaakis pan­gasi­jas. Man asmeniškai pan­gasi­jas šiek tiek pri­mena ešerį. Tai yra viet­inė žuvis, kurios mūsų van­denyse gausu, o tuo labiau Kuršių mar­iose bei Nemuno deltoje.

Papras­tojo gelsvauode­gio tuno ar kitų tunams gimin­ingų žuvų, pavyzdžiui, durk­lažu­vių, juodųjų mar­linų ir mėlynųjų mar­linų ištek­liai labai išeikvoti, o kai kurios įrašy­tos į Tarp­tautinės gam­tos išsaugo­jimo sąjun­gos Raudonąjį sąrašą.

Tuną puikiai gal­ima pakeisti kit­o­mis tos pačios šeimos žuvimis, aš siū­lyčiau skum­brę. Šviežia skum­brė mažai nusilei­džia tunui. Kitas pasiū­ly­mas – rink­tis mažesnes tunų rūšis, pavyzdžiui, dryžuotąjį tuną, kuris daž­ni­au­si­aigau­do­mas Indi­jos vandenyne.

Ungurių ištek­liams yra išk­ilusi grėsmė, nes stik­linių unguriukų skaičius, pasiekiantis Euro­pos kran­tus, kas­met mažėja. Dauge­lyje Balti­jos val­sty­bių ungurių žūklė yra draudžiama, o pats ungurys įrašy­tas į Raudonąsias kny­gas kaip saugoma rūšis. Ne vel­tui ungu­rio kaina kas­met kyla vis aukščiau. Dėl savo mėsos ungurys yra laiko­mas delikatesu, todėl jam lygiavertį pakaitalą surasti gana sunku. Vien­in­telis realus pre­tenden­tas – afriki­nis šamas plėšikas arba dau­gu­mai geriau žino­mas kaip „afriki­nis šamukas“. Tiesa, jis turėtų būti šviežias, todėl siū­lyčiau rink­tis užaug­intą Lietuvoje.“

##

DAUGIAU REKOMENDACIJŲ

Gam­i­name kavą namu­ose: 5 geros kavos paslaptys

Kur nenau­do­jami daik­tai virsta pinigais

Pir­tis, kuriai nieko nereikia pirkti

Kaip per­gu­drauti preky­bos cen­trus ir sutaupyti

Gim­ta­di­e­nis BE dovanų?!

P.S.  Jei patiko šis straip­s­nis, reg­istruok­itės ir gaukite eko­rekomen­daci­jas į savo el. paštą (nemokamai).




Daugiau rekomendacijų:



Namai

Maistas

Darbas

Vairavimas

Atsakingo gyvenimo principai

Blogas
Prenumeruok naujienas:






Medžiaga atsisiuntimui:



Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos


Kas yra WWF formatas ir kaip juo naudotis:


Rupi.lt


Facebook