7 žingsniai, padėsiantys sutaupyti perkant prekybos centruose

apelsinai

Mums visiems reikia val­gyti, štai kodėl taip daž­nai net nesusimąs­tome, kiek tik­sliai pinigų išlei­dži­ame mais­tui. Sta­tis­tika rodo, kad lietu­viai vis dar išlei­džia dau­giau­siai pinigų maisto pro­duk­tams įsigyti ( lietu­viai — 29 pro­cen­tus, estai — 22 pro­cen­tus, Euro­pos Sąjun­gos vidurkis yra 15 pro­centų). O ką gal­ima daryti kitaip, kai maisto pro­duktų kainos nuo­lat auga? Ne gi nieko nepirkti? Atsaky­mas — pirkti, tačiau sąmoningai. Tai padės ir ženkliai sutaupyti, ir mėgautis koky­biškesniu maistu.

Preky­bos cen­trai vieni pel­ningiausių ver­slų Lietu­voje. Didelės pas­tan­gos yra dedamos tam, kad sužavėtų nesi­baigiančiomis akci­jomis ir priver­stų išleisti dau­giau nei planavai. Prisimink save preky­bos cen­tre — išė­jai pirkti pieno, o grižai su pilnu maišeliu pirkinių?

Po to kai preky­bos cen­trai tapo sav­i­tarnos par­duo­tu­vėmis — preky­bos įmonių apy­varta ženkliai išaugo. Juk ar tikrai pirk­damas tur­guje (kai reikia prašyti kiekvienos prekės atski­rai) išleis­tum tiek daug? Ar kada nors susimąstei, kiek pirk­tum maisto pro­duktų preky­bos cen­tre, jei iš anksto žino­tum vežimėlio pirkinių sumą? Preky­bos cen­trų idėja, kai suži­nome ben­drą pirkinių sumą tik kai atsiduri­ami prie kasų ir nėra kur trauk­tis, skatina pirkti dau­giau. Be to atsiskaity­mas kred­it­inėmis kor­te­lėmis, sudaro klaid­ingą įvaizdį, kad išlei­dži­ame mažiau.

Kad ir kaip ten būtų sąmoningas apsipirki­mas padės Tau ne tik sutaupyti krūvą pinigų, mėgautis koky­bišku maistu, bet ir sumažinti pakuočių ir plas­tiko var­to­jimą, aplinkos teršimą ir CO2pėd­saką.

Šian­di­ena dali­namės rekomen­daci­jomis, kurios Tau padės nepak­liūti į preky­bos cen­trų pin­kles ir mėgautis gerenės koky­bės maistu.

1. Visuomet apsipirkti eik su reikalingų prekių sąrašu. Jei preky­bos cen­tre perki be sąrašo, tai jau ženklas, kad švais­tai savo pini­gus. Skir­damas šiek tiek laiko pasiruošti iš anksto gali sutaupyti ženklią sumą pinigų. Patogu tokį sąrašą vesti tiesiog ant popieri­aus lapo, kuris kabo ant šaldy­tuvo durelių.

2. Pirk mažose ūkininkų krautu­vėlėse ar tur­gu­ose. Taip ne tik įsigysi aukštes­nės koky­bės, sezoninius ir vietinius pro­duk­tus, bet ir atsispirsi pagundai prisipirkti nereikalingų daiktų. Negana to, taip paremsi vietos ūkininkus, žinosi iš kur atke­li­avo mais­tas, ar jis yra šviežias. Mais­tas bus daug gardes­nis, jei sveči­ams ir šeimos nar­i­ams galėsi papasakoti maisto, kuris garuoja ant pietų stalo, atsir­adimo istoriją. O susi­pažinęs su krautu­vėlės savininku, ūkininku, galėsi nuvykti į vietos ūkį ir savo akimis įsitik­inti iš kur atke­li­auja mais­tas. Šis proce­sas ypač patiks vaikams.

3. Užuot pirkęs, mainyk. Užuot viską pirkus preky­bos cen­tre, mainyk­itės prekėmis su drau­gais ar kaimy­nais. Gal­būt Tavo kaimynė kepa gardži­au­sius kek­siukus, o Tu aug­ini salotas.Tokiu būdu patogu pasikeisti tuo ką aug­i­name ar gam­i­name patys.Tam, kad įsigyti šviežio, koky­biško ir su meile pagam­into maisto, visiškai nereikia išleisti krūvos pinigų.

4. Rinkis pro­duk­tus atsakingai, pirk mažiau mėsos. Mėsa yra bran­gus pro­duk­tas. Negana to, šviežia mėsa ir sūris yra du pagrin­diniai emisiją skati­nan­tys pro­duk­tai. Vienas kilo­gra­mas mėsos sug­eneruoja apie 17 kilo­gramų anglies diok­sido. Sūris turi 15 kg, virta mėsa – 11 kg, šoninė – 9 kg anglies diok­sido. Užuot val­gius mėsą kiekvieną dieną, rinkis mėsos pro­duk­tus du kar­tus per savaitę.

5. Įprask turėti savo daugkar­tinius maišelius ir tarą. Apsipirk­damas krautu­vėlėje ar tur­guje įprask su sav­imi turėti daugkar­tinius maišelius ir savo tarą daržovėms ar mėsai. Tokiu būdu tu ne tik sutaupysi pinigų nepirk­damas plas­tikinių maišelių, bet ir mažinsi gamtos taršą.

6. Skaiči­uok. Nors laikas, praleis­tas skaiči­uo­jant savo išlaidas gali pasirodyti bepras­mis, tačiau tai padės Tau sutaupyti iki 30 proc.Sek savo išlaidas, anal­izuok, disku­tuok su šeimos nar­i­ais kur iške­li­auja pini­gai ir pri­imk teisin­gus sprendimus.

7. Dalykis. Sutaupy­tus pini­gus skirk atsakingoms pramogoms su šeima, nau­jiems įspūdži­ams ar savo hobiu. Jei turi plačia širdį, dalį sutaupytų pinigų skirk savo mėgia­mai lab­daros orga­ni­zaci­jai. Taip ne tik jausiesi sveikes­nis, laiminges­nis, bet ir padėsi kitiems.

»DAUGIAU REKOMENDACIJŲ«

P.S. Reg­istruokis nau­jien­laišk­iui ir gauk vertin­gas rekomen­daci­jas, kuri­omis nemoka­mai dali­namės tik su reg­istruo­tais drau­gais!




Daugiau rekomendacijų:



Namai

Maistas

Darbas

Vairavimas

Atsakingo gyvenimo principai

Blogas
Prenumeruok naujienas:






Medžiaga atsisiuntimui:



Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos


Kas yra WWF formatas ir kaip juo naudotis:


Rupi.lt


Facebook