Ar Tokioje Pirtyje Esi Buvęs? Baltiškosios Pirties Paslaptys

baltiskoji pirtis

Nagi, kas ilgiau išbus, kas aukščiau užlips, kas iškęs aukšči­ausią tem­per­atūrą? Štai tokios varžy­bos vyk­sta pir­tyje. Užuot mėgavęsi pir­ties ramybe, pasisėmę jėgų, vėl skubame ir sten­giamės aplenkti vieni kitus. Teisin­gai praleista popi­etė pir­tyje padės Tau sub­al­an­suoti kūną, protą ir mintis, pajusti jėgų ir ramy­bės antplūdį bei praleisi laiką visiškai kitaip.

Apie tai, ką pir­tyje gali rasti tie, kurie trokšta sąmoningai pail­sėti ir atgauti jėgas, kalbame su Kęs­tučiu Gure­viči­umi, Lietu­viškos pir­ties biči­ulių draugi­jos nariu, „Baltiško­sios pir­ties“ klubo įkūrėju.

Japonai didži­uo­jasi arbatos cer­e­monija, lietu­viai — baltiškąja pir­timi.

Nes­varbu kuri­oje pasaulio šalyje gyveni, visur gali rasti skirt­ingų atsi­palai­davimo rit­u­alų: rytiečiai turi gar­si­u­o­sius šokančius dervišus (rit­u­ali­nis šokis sukan­tis ratu į vieną pusę), japonai neskubė­dami mėgau­jasi skirtin­gais arbatos sko­ni­ais ir aro­matais, tuo tarpu lietu­viai ir vėl atranda gilias tradi­ci­jas tur­inčią baltiškąją pirtį. Aut­en­tiška baltiškoji pir­tis gali pasiū­lyti ne mažiau vert­ingą atsi­palai­davimą nei pavyzdžiui, joga.

Baltiško­sios pir­ties tradi­ci­jos mena tūk­stantį metų.

Pasaulyje nėra daug tokių geografinių vietų kaip Lietuva, kur gamta išties labai har­moninga: turime keturis metų laikus, trunk­ančius po lygiai. Būtent šis gam­tos rit­mas puiki­au­siai jun­ta­mas pir­tyje, kur susitinka ketu­rios gam­tos stichi­jos: žemė-akmuo, oras, van­duo ir ugnis. Kryži­uočių ordino kro­nikininkas Petras Dus­burgi­etis (Peter von Dus­burg) rašė, kad kai kurie prū­sai pir­tyse maudy­davosi kas­di­eną. Anot jo, prū­sai pir­tyse maudėsi „iš pagar­bos savo dievams”.

Sen­ovės lietu­vius pir­tis lydėjo per visus jo gyven­imo slenksčius — nuo pat gim­imo iki mir­ties. Pir­tyje būvo gim­doma, prau­si­ami nau­jag­imiai. Pir­tis teikė ir edukac­inę funkciją per­duo­dant suau­gusių patirtį mažiesiems. Baltiškoji pir­tis savo esybe yra moter­iška. Štai kodėl čia neturėtų būti nereikalingo triukšmo, vyriška­jam pasauliui būdin­gos kovos.

Nerandi atsakymo į klausimą? Eik į pirtį.

Suomių epo „Kale­vala“ hero­jus Main­eveinas, niekaip neras­damas atsakymų į jam išk­ilu­sius klausimus, iškūrena pirtį ir į ją pasikviečia Dievą. Tai – ne vien graži metafora. Įvairios tau­tos turi savas vietas, į kurias eina ieškoti atsakymų į amžin­u­o­sius klausimus. Tai gali būti dykuma, šven­toji upė ar kalnas. Lietu­vi­ams tokia vieta nuo seno buvo pirtis.

Kodėl mums taip patinka pirtis?

Pasak Froido, žmogus gim­sta, vys­tosi, bręsta, sen­sta, miršta ir visą šį laiką pasą­monėje ieško moti­nos įsčias pri­me­nančios būsenos — kur buvo ramu, saugu, drėgna, tamsu ir sotu. Tam kad galė­tume atgimti iš naujo, pamatyti pasaulį kit­o­mis akimis, tapti išmintingesni, har­moningesni, atidesni sau ir kitiems, geres­nės erd­vės kaip pir­tis nėra. Pir­tyje Tu atsi­palaid­uoji leng­vai, nes tai yra sava, genet­inėje atmintyje užko­duota ir leng­vai atgam­i­nama patir­tis. Tam nereikia mokytis jokių neįprastų, iš sve­timų tautų paveldėtų filosofijų. Pir­tis yra ta vieta kur tu gali pajusti natūral­ius pro­ce­sus: pradžia ir pabaigą.

Aut­en­tiškos Pir­ties Rit­u­alai ir Technika

Ne paslap­tis, gyven­i­mas nėra toks, koks yra, bet yra toks, koks Tau atrodo. Todėl pir­tyje rekomen­duo­jama nekalbėti, atsi­palaid­uoti, įsik­lausyti į save — pajusti ką matai, ką girdi, ką užuodi, kokį skonį jauti burnoje ir ką jauti savo kūnu. Tokioje būsenoje pasitelkęs keturias stichi­jas ir mintį, kaskart susikursi naują mikro pasaulį.

Kokia turėtų būti pir­ties tem­per­atūra ir kiek kartų eiti į pirtį?

Trys ėjimai į pirtį yra min­i­mu­mas, keturi — pri­val­umas, o penki — pra­banga. Sveiki asmenys gali eiti į pirtį ir dau­giau kartų, vės­tant pir­ties tem­per­atūrai keiči­asi ir kūno pojūčiai, o po ketvir­tojo įėjimo prasideda gaus­es­nis prakaitavi­mas. Rekomen­duo­jama pir­ties tem­per­atūra — 60C. Taip pat nepamiršk išgerti bent litrą vandens.

Pir­ma­sis ėjimas į pirtį yra trumpiau­sias. Tai lyg pasisveikin­i­mas su pir­timi, kūno pripra­tin­i­mas prie tem­per­atūros, proto nuraminimas.

Antra­sis ėjimas — dvigubai ilges­nis. Orga­niz­mas supranta ko iš jo reikalau­jama, todėl antrojo ėjimo metu rekomen­duo­jama atlikti kūno šveitimą druskomis, pakvėpuoti druskos dulkėmis, pasiū­lyti nutrinti nugaras vieni kitiems.

Treči­a­sis ėjimas — pats ilgiau­sias, tai vantų bal­ius. Kiekvienas augalas unikalus, todėl sukūręs savo vantą — devyni augalai po tris šake­les — nustebsi atradęs nau­jus kva­pus ir teigiamą žolelių poveikį organizmui.

Ketvir­ta­sis ėjimas — išsit­ryn­i­mas medumi. Ketvir­tojo ėjimo metu prasideda tikra­sis prakaitavi­mas, todėl rekomen­duo­jama kūną ištrinti medumi.

Penk­ta­sis ėjimas — masažai. Rekomen­duo­jami karštųjų akmenų masažai, gal­būt tau kažkas padarys pėdų ar galvos masažą.

Svarbu atminti, kad pir­ma­sis ėjimas į pirtį — tai pasisveikin­i­mas su ugn­imi, akme­niu, oru ir van­de­niu, tuo tarpu paskutin­y­sis turėtų būti padėka.

Kaip daž­nai rekomen­duo­jama eiti į pirtį?

Norint išsaugoti natūralų ir sveiką ritmą į pirtį rekomen­duo­jama eiti vieną kartą per savaitę. Daž­niau — tik tuo atveju jei atlieki gydo­mu­o­sius procesus.

Kaip ir kada ruošti vantas?

Ypatin­gas dėmesys vantų ruošime, žinoma, skiria­mas Rasoms (dvi savaitės prieš ir dvi savaitės po) – mat tai metas, kada ne tik pats žmogus, bet ir gamta pasikrauna teigiama energija. Ruošiant van­tas išbandyk Kęs­tučio rekomen­duo­jamą vantą – tre­jos devyne­r­ios. Šios van­tos susideda iš devynių augalų po tris šake­les. Medžiai, kurių šakos suriš­tos van­tose, lyg ir vien­odi, o van­tos – ne. Juk mes taip pat – lyg ir vien­odi, o iš tiesų – skirtingi. Tokiomis van­tomis išsi­vano­jusieji jauči­asi tarsi antrą kartą gimę. Vasaros metu rinkis šviežias, o žiemą — džiov­in­tas vantas.

Tiek kiek laiko pralei­dai pir­tyje, tiek pail­gės Tavo gyvenimas.

Po pir­ties dar tris dienas jusi gaivumo pojūtį, vid­inės švaros ir atsi­palai­davimo pojūčius, tačiau pir­tis turi ir vieną šalutinį poveikį — prik­lau­somybė (šypt).

Yra sakoma, kiek laiko pralei­dai pir­tyje — tiek pail­gės Tavo gyven­i­mas! Išbandyk tikrąsias baltiško­sios pir­ties galias, atgauk jėgas ir susi­tik su savo tikruoju „aš“, su savimi.

P.S. Patiko straip­s­nis? Prenu­meruok nau­jienas ir gauk vertin­gas rekomen­daci­jas, kuri­omis dali­namės tik su reg­istruo­tais draugais!




Daugiau rekomendacijų:



Namai

Maistas

Darbas

Vairavimas

Atsakingo gyvenimo principai

Blogas
Prenumeruok naujienas:






Medžiaga atsisiuntimui:



Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos


Kas yra WWF formatas ir kaip juo naudotis:


Rupi.lt


Facebook