Visų pirma, racionaliau valgydami sutaupysite. Taip pat — transportuojant produktus lėktuvais iš vieno žemės kampelio į kitą CO2 emisijų būna maždaug 1 700 kartų daugiau negu pervežant juos sunkvežimiu 50 km. ribose. Valgykite daug daržovių ne tik dėl to, kad sveika, bet mėsos gamyba reikli tiek CO2, tiek metano išskyrimu, be to, sunaudojama labai daug vandens.
Maistas
2 Susiplanuokite valgiaraštį -> apsipirkinėkite pagal sąrašą – sutaupykite 40% išlaidų ir 150 kg maisto atliekų per metus.
Tyrimų duomenimis, planuodami pirkinių sąrašus galite sutaupyti 40% išlaidų. Apsiperkant pagal sąrašą paprasčiau planuotis prekes, neprisiperkama nereikalingų „skanėstų“, lengviau kontroliuoti/keisti mitybos įpročius/ką ir kiek valgai. Apsiperkant pagal susidarytą meniu išvengiama iki 150 kg. maisto atliekų per metus vienam žmogui.
3 Pirkite lietuviškus/vietinius maisto produktus.
Vietiniai produktai retai nusileidžia kokybe. Atvežtiniai maisto produktai jau yra neekologiški vien todėl, kad juos transportuojant suvartojama daugybė degalų, o apsaugant – daug chemijos.
Perkant vietinius produktus išvengiama „maisto mylių“ susidarymo, kurios vidutiniškai sudaro 4000 km. T.y. atstumas kurį vidutiniškai, maistas nukeliauja kiekvieną kartą, prieš pasiekdamas vartotoją.
4 Pirkite iš pažįstamų, patikimų, rekomenduotų ūkininkų, kurių produkcija esate tikri.
Jei neturite pažįstamų – susipažinkite, jau geriau vieną kartą apsilankyti pas ūkininką negu kiekvieną kartą spėlioti ką perki.
5 Rinkitės natūralius (grynus), kuo mažiau perdirbtus maisto produktus.
Pusgaminiai — neekologiški, nes jų ruošimui suvartota nemažai energijos ir vandens; jų maistinė vertė dažniausiai yra abejotina – neretai jų sudėtyje yra cheminių medžiagų pratęsiančių jų galiojimą, tačiau keliančių riziką susirgti įvairiomis ligomis.
6 Atsisakykite „junk food‘o“ (greito maisto), pusgaminių.
Atsisakius tokio nesveiko maisto išvengsite blogojo cholesterolio, mažės grėsmė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Svarbu stengtis formuoti sveikus mitybos įgūdžius vaikams – su „šalmštamaisčiu“ siejamas hiperaktyvumas, nesugebėjimas susikaupti, antsvoris.
7 Pavadinimai „natūralus“, „bio“, „eko“ ar „švarus“ dar nereiškia, kad tai 100% natūralus ar ekologiškas maistas, todėl skaitykite etiketes.
Pagal LT galiojančius įstatymus, produktų, kuriuose yra GMO daugiau nei 0.9% pakuotėse, tai privalo būti nurodyta. Taip pat verta įsiminti pavojingiausius ar dažniausiai naudojamus vengtinus „E“ priedus, kurie dažnai yra tiesiog parašomi pavadinimais.
8 Nevartokite/nepirkite produktų su natrio glutamatu (E621).
Kasdien jį vartojant, organizmas palaipsniui ima reikalauti vis didesnių jo kiekių. Venkite pigių kinų maisto kavinių-užeigų, kadangi jų virtuvėje intensyviai naudojamas natrio glutamatas. Specialistai teigia, kad natrio glutamatas (E 621) gali sukelti alergiją, pažeisti žmogaus smegenis ir yra ypač pavojingas vaikų sveikatai. Vaikai ypatingai (o ir suaugusieji taip pat) pripranta prie natrio glutamato maiste. Nuo dažno E 621 vartojimo skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl maistas be šio papildo ima atrodyti beskonis.
9 Rinkitės šviežią maistą (ne šaldytą ar konservuotą), pirkite sveriamą produkciją. Pirkite tiek, kiek reikia, stenkitės kuo mažiau išmesti.
Parduotuvėje visada palyginkite sveriamų ir supakuotų produktų kainas – dažniausiai pirkdami sveriamą produkciją sutaupysite.
10 Perkant maisto produktus venkite perteklinės pakuotės.
Naudokite daugkartinius maišelius. Vidutiniškai vienam žmogui tenka 323 plastikiniai maišeliai per metus, atsisakę vienkartinių maišelių vos per kelis metus sąvartyne sutaupysite tiek vietos, kiek užima Jūsų šaldytuvas.
11 Pirkite ir gaminkite valgyti tiek, kiek reikia — venkite maisto atliekų susidarymo.
Kasmet vien dalis prekybos įmonių išmeta apie 4300 tonų maisto produktų, kurių vertė siekia virš 10 milijonų litų. Tokio maisto kiekio užtektų pamaitinti 170– ties vidutinio dydžio, vaikų globos namų auklėtinių. Susidariusias maisto atliekas, jei turite galimybę, kompostuokite.
12 Kai kurie Jūsų pamėgti maisto produktai – nykstančios rūšys, domėkitės ką valgote.
Pavyzdžiui, toliau išvardintų žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama, šioms rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai: Jūros ešeriai, Lašišos, Paltusai, juodieji paltusai, Rykliai, Tropinės krevetės, Unguriai, Jūrų velnias, Tilapijos, Upinės nėgės, Riebžuvės, Geltondryžės riebžuvės.
13 Nepirkite vandens plastikiniuose buteliuose.
Vartokite vandenį iš čiaupo. Buteliuose pirkti patariama tik tuomet jei vanduo iš čiaupo ar šulinio yra užterštas. Geriamas vanduo buteliuose paprastai tas pats, kuris atkeliauja pas jus vandentiekio vamzdžiais. Norint mineralinio vandens – būtina apsižiūrėti, kad nusipirktumėte tikrą, o ne šiaip gazuotą ar mineralizuotą. Tai žymima etiketėje. Užsipilkite vandenį iš čiaupo į tuščius butelius pas draugus ar giminaičius, jei neturite kokybiško vandens iš čiaupo. Atsisakydami vandens plastikiniuose buteliuose kiekvienais metais „sutaupote“ tiek plastiko atliekų, kiek sveria 10 metų vaikas.
14 Pakeiskite gyvulinės kilmės riebalus augaliniais.
Pavyzdžiui, šalto spaudimo aliejais. Augaliniuose riebaluose daugiau nesočiųjų riebalų, nėra cholesterolio.
15 Naudokite/vartokite mažiau mėsos.
Gyvulių ganyklose išsiskiria dideli kiekiai metano dujų (atrajojančių gyvūnų raugėjimas ir išmatos) , kurios 20 kartų stipriau įtakoja klimato kaitą nei CO2. Vien viena karvė per metus išskiria apie 200 kubinių metrų metano, o visa gyvulių pramonė „atsakinga“ už 18% visos žemės metano ir CO2 dujų emisijas. Be to — pramoninių būdu auginamų gyvūnų mėsos kokybė ir vertė menka.
16 Rinkitės ir dažniau vartokite termiškai neapdorotą maistą.
Jame išsaugoma daugiau vertingųjų maistinių medžiagų. Termiškai apdorojant prarandama 50% vitamino C, iki 70% B grupės vitaminų, 25% Kalcio, Magnio ir kitų vertingų mineralų.
17 Rinkitės daugiau daržovių.
Labiausiai skrandžio sulčių išsiskyrimą žadina daržovės, vaisiai, daržovių sultinys. Riebalai sulčių išsiskyrimą sulaiko, o riebi mėsa dar ir ilgai būna skrandyje, taip apkraudama jį darbu.
18 Pirkite/valgykite sezonines daržoves ar vaisius.
Šių daržovių bei vaisių atsargas, nepatingėjus, nesunkiai galima paruošti žiemai ir ankstyvajam pavasariui.
19 Nevartokite gazuotų saldintų gėrimų ir nepratinkite prie jų savo vaikų.
Specialistų teigimu, gaiviųjų gėrimų su saldikliais vartojimas yra glaudžiai susijęs su vaikų hiperaktyvumu, nutukimu, diabetu, vėžiniais susirgimais. Saldikliai sacharinas, ciklamatas ir aspartamas taip pat turėtų būti vengtini, nes yra laikomi kancerogenais.
20 Nesirinkite nenatūralių spalvų maisto ir ryškiaspalvių ledinukų.
Dažniausiai šie produktai dažomi sintetiniais (dirbtiniais dažikliais).
21 Atsisakykite kramtomųjų gumų.
Gaivų burnos kvapą gali palaikyti fermentinis sūris, gvazdikėliai, muskatas, kmynai, petražolės, pankolis, kardamonas, rozmarinas, mėta, citrusiniai vaisiai, kuriuos galite tiesiog sukramtyti po maisto.
22 Gaminkite patys.
Patys gaminkite patiekalus, gėrimus, maisto priedus (pavyzdžiui, kečupą, majonezą, garstyčias, sultis, prieskonių mišinius, konservus). Juos gaminant pramoniniu būdu sunaudojama daugiausiai sintetinių medžiagų/priedų, o, gamindami patys, valgysite sveikesnį, šviežesnį maistą, tai pat sutaupysite pinigų.
23 Auginkite patys.
Patys auginkite namuose ant palangių, terasose, balkonuose (kaip dekoratyvinius-funkcinius augalus) įvairius prieskonius, salotas, čili, o labai pasistengus – taip pat ir pomidorus su agurkais.
24 Uogaukite – grybaukite.
Sudžiovintos ar užšaldytos miško gėrybės žiemą/pavasarį ne tik sutaupys pinigų, bet ir išsaugos visas vertingas medžiagas/spalvą/kvapą/skonį.
25 Rudens gėrybes paruoškite žiemai.
„Šviežius“ olandiškus pomidorus gali pakeisti džiovinti, dauguma šakninių daržovių gali būti sandėliuojamos, o beveik visos – šaldomos.
26 Pašalinkite nitratus iš maisto produktų.
Nitratų kiekį daržovėse, vaisiuose įmanoma sumažinti juos tiesiog nulupant, mirkant, verdant.
27 Pažinkite aplinkui augančius augalus.
Dauguma iš jų, pavyzdžiui, šermukšniai, šaltalankiai, pienės, dilgėlės, garšvos, yra valgomi ir naudingi sveikatai.
28 Valgykite maistą su gera nuotaika ir šypsena.
Mėgaukitės kiekvienu kąsniu! Rusų fiziologas I. Pavlovas jau seniai įrodė, jog noriai ir skaniai suvalgytas maistas garantuoja gerą virškinamųjų sulčių išsiskyrimą.
29 Sukramtykite maistą 30 kartų.
Tokiu būdu maistas bus lengviau suvirškinamas ir geriau įsisavinamas.
30 Virtuvėje naudokite draugiškas gamtai priemones.
Biodegraduojantys indų plovikliai, valikliai, daugkartiniai rankšluosčiai ir kt.
31 Vienkartiniams indams – ne.
Moliniai, metaliniai, stikliniai, fajansiniai, porcelianiniai – kokie tik patinka, bet tik ne vienkartiniai plastikiniai. Plastikas vienareikšmiškai pralošia natūraliai keramikai, natūralioms ir ilgaamžėms medžiagoms. Jeigu lieka plastikinių pakuočių nuo ledų, saldumynų ar pan., reikėtų jas panaudoti buityje – saugoti smulkmenas, birius produktus ir kt. Jei jau tenka rinktis vienkartinius indus – rinkitės popierinius puodelius ir lėkšteles bei medinius vienkartinius įrankius.
32 Taupykite elektros energiją gamindami.
Brinkinkite, virkite uždaruose puoduose, valykite šaldytuvą, sumažinkite jo šaltį, protingai naudokite orkaitę. Racionaliai naudodami buities prietaisus galite sutaupyti net iki 30% virtuvėje naudojamos elektros energijos.
Turi minčių, kurių čia neradai? Atsiųsk jas mums!
Grįžti į pagrindinį puslapį
Daugiau rekomendacijų:
Medžiaga atsisiuntimui:
Kas yra WWF formatas ir kaip juo naudotis:
