Maistas

Sužinokite daugiau

1 Nepersivalgykite, subalansuokite mitybą. Dažniau rinkitės vegetarišką, Jūsų regione pagamintą, sezoninį maistą.

Visų pirma, raciona­liau val­gy­dami sutaupysite. Taip pat — trans­portuo­jant pro­duk­tus lėk­tu­vais iš vieno žemės kam­pe­lio į kitą CO2 emisijų būna maž­daug 1 700 kartų dau­giau negu per­vežant juos sunkvežimiu 50 km. ribose. Val­gykite daug daržovių ne tik dėl to, kad sveika, bet mėsos gamyba reikli tiek CO2, tiek metano išskyrimu, be to, sunau­do­jama labai daug vandens.

2 Susiplanuokite valgiaraštį -> apsipirkinėkite pagal sąrašą – sutaupykite 40% išlaidų ir 150 kg maisto atliekų per metus.

Tyrimų duomenimis, plan­uo­dami pirkinių sąrašus galite sutaupyti 40% išlaidų. Apsiperkant pagal sąrašą paprasčiau plan­uo­tis prekes, neprisiperkama nereikalingų „skanėstų“, lengviau kontroliuoti/keisti mity­bos įpročius/ką ir kiek val­gai. Apsiperkant pagal susidarytą meniu išven­giama iki 150 kg. maisto atliekų per metus vienam žmogui.

3 Pirkite lietuviškus/vietinius maisto produktus.

Vietiniai pro­duk­tai retai nusilei­džia kokybe. Atvež­tiniai maisto pro­duk­tai jau yra neekologiški vien todėl, kad juos trans­portuo­jant suvar­to­jama dau­gybė degalų, o apsaugant – daug chemijos.

Perkant vietinius pro­duk­tus išven­giama „maisto mylių“ susidarymo, kurios vidu­tiniškai sudaro 4000 km. T.y. ats­tu­mas kurį vidu­tiniškai, mais­tas nuke­li­auja kiekvieną kartą, prieš pasiek­damas vartotoją.

4 Pirkite iš pažįstamų, patikimų, rekomenduotų ūkininkų, kurių produkcija esate tikri.

Jei netu­rite pažįs­tamų – susi­pažinkite, jau geriau vieną kartą apsi­lankyti pas ūkininką negu kiekvieną kartą spėli­oti ką perki.

5 Rinkitės natūralius (grynus), kuo mažiau perdirbtus maisto produktus.

Pus­gaminiai — neekologiški, nes jų ruošimui suvar­tota nemažai energi­jos ir van­dens; jų maistinė vertė daž­ni­au­siai yra abejotina – nere­tai jų sudė­tyje yra chem­i­nių medži­agų pratęsiančių jų galio­jimą, tačiau keliančių riziką susirgti įvairi­omis ligomis.

6 Atsisakykite „junk food‘o“ (greito maisto), pusgaminių.

Atsisak­ius tokio nesveiko maisto išvengsite blo­gojo cho­les­tero­lio, mažės grėsmė susirgti širdies ir krau­jagys­lių sis­te­mos ligomis.  Svarbu stengtis for­muoti sveikus mity­bos įgūdžius vaikams – su „šalmš­ta­maisčiu“ sie­ja­mas hiper­ak­tyvu­mas, nesug­e­bėji­mas susikaupti, antsvoris.

7 Pavadinimai „natūralus“, „bio“, „eko“ ar „švarus“ dar nereiškia, kad tai 100% natūralus ar ekologiškas maistas, todėl skaitykite etiketes.

Pagal LT galio­jančius įstaty­mus, pro­duktų, kuri­u­ose yra GMO dau­giau nei 0.9% pakuotėse, tai  pri­valo būti nurodyta. Taip pat verta įsim­inti pavo­jin­giau­sius ar daž­ni­au­siai nau­do­ja­mus vengt­i­nus „E“ priedus, kurie daž­nai yra tiesiog parašomi pavadinimais.

8 Nevartokite/nepirkite produktų su natrio glutamatu (E621).

Kas­dien jį var­to­jant, orga­niz­mas palaip­sniui ima reikalauti vis didesnių jo kiekių. Venkite pigių kinų maisto kavinių-užeigų, kadangi jų vir­tu­vėje inten­syviai nau­do­ja­mas natrio glu­ta­matas. Spe­cial­is­tai teigia, kad natrio glu­ta­matas (E 621) gali sukelti alergiją, pažeisti žmogaus smege­nis ir yra ypač pavo­jin­gas vaikų sveikatai. Vaikai ypatin­gai (o ir suau­gusieji taip pat) pripranta prie natrio glu­tam­ato maiste. Nuo dažno E 621 var­to­jimo sko­nio recep­to­riai praranda jautrumą, todėl mais­tas be šio papildo ima atrodyti beskonis.

9 Rinkitės šviežią maistą (ne šaldytą ar konservuotą), pirkite sveriamą produkciją. Pirkite tiek, kiek reikia, stenkitės kuo mažiau išmesti.

Par­duo­tu­vėje visada paly­ginkite sve­ri­amų ir supakuotų pro­duktų kainas – daž­ni­au­siai pirk­dami sve­ri­amą pro­duk­ciją sutaupysite.

10 Perkant maisto produktus venkite perteklinės pakuotės.

Nau­dokite daugkar­tinius maišelius. Vidu­tiniškai vienam žmogui tenka 323 plas­tikiniai maišeliai per metus, atsisakę vienkar­tinių maišelių vos per kelis metus sąvar­tyne sutaupysite tiek vietos, kiek užima Jūsų šaldytuvas.

11 Pirkite ir gaminkite valgyti tiek, kiek reikia — venkite maisto atliekų susidarymo.

Kas­met vien dalis preky­bos įmonių išmeta apie 4300 tonų maisto pro­duktų, kurių vertė siekia virš 10 mil­i­jonų litų. Tokio maisto kiekio užtektų pamait­inti 170– ties vidu­tinio dydžio, vaikų glo­bos namų auk­lė­tinių. Susi­dar­iu­sias maisto atliekas, jei turite gal­imybę, kompostuokite.

12 Kai kurie Jūsų pamėgti maisto produktai – nykstančios rūšys, domėkitės ką valgote.

Pavyzdžiui,  toliau išvardintų žuvų pagau­nama kur kas dau­giau nei iš tiesų lei­džiama, šioms rūšims gre­sia išnyki­mas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai: Jūros eše­riai, Lašišos, Pal­tu­sai, juodieji pal­tu­sai, Ryk­liai, Tropinės krevetės, Unguriai, Jūrų vel­nias, Tilapi­jos, Upinės nėgės, Riebžu­vės, Gel­tondryžės riebžuvės.

13 Nepirkite vandens plastikiniuose buteliuose.

Var­tokite van­denį iš čiaupo. Buteliu­ose pirkti patariama tik tuomet jei van­duo iš čiaupo ar šulinio yra užterš­tas. Geriamas van­duo buteliu­ose papras­tai tas pats, kuris atke­li­auja pas jus van­den­tiekio vamzdži­ais. Norint min­er­alinio van­dens – būtina apsižiūrėti, kad nusipirk­tumėte tikrą, o ne šiaip gazuotą ar min­er­al­izuotą. Tai žymima etiketėje. Užsip­ilkite van­denį iš čiaupo į tuščius butelius pas drau­gus ar gim­i­naičius, jei netu­rite koky­biško van­dens iš čiaupo. Atsisaky­dami van­dens plas­tikini­u­ose buteliu­ose kiekvien­ais metais „sutaupote“ tiek plas­tiko atliekų, kiek sve­ria 10 metų vaikas.

14 Pakeiskite gyvulinės kilmės riebalus augaliniais.

Pavyzdžiui,  šalto spaudimo alie­jais. Augalin­i­u­ose riebalu­ose dau­giau nesočiųjų riebalų, nėra cholesterolio.

15 Naudokite/vartokite mažiau mėsos.

Gyvulių ganyk­lose išsiskiria dideli kiekiai metano dujų (atra­jo­jančių gyvūnų raugėji­mas ir išmatos) , kurios 20 kartų stipriau įtakoja kli­mato kaitą nei CO2. Vien viena karvė per metus išskiria apie 200 kubinių metrų metano, o visa gyvulių pra­monė „atsakinga“ už 18% visos žemės metano ir CO2 dujų emisi­jas. Be to — pra­moninių būdu aug­i­namų gyvūnų mėsos kokybė ir vertė menka.

16 Rinkitės ir dažniau vartokite termiškai neapdorotą maistą.

Jame išsaugoma dau­giau vert­ingųjų mais­tinių medži­agų. Ter­miškai apdoro­jant praran­dama 50% vit­a­mino C, iki 70% B grupės vit­a­m­inų, 25% Kalcio, Magnio ir kitų vert­ingų mineralų.

17 Rinkitės daugiau daržovių.

Labi­au­siai skrandžio sulčių išsiskyrimą žadina daržovės, vaisiai, daržovių sultinys. Riebalai sulčių išsiskyrimą sulaiko, o riebi mėsa dar ir ilgai būna skrandyje, taip apkrau­dama jį darbu.

18 Pirkite/valgykite sezonines daržoves ar vaisius.

Šių daržovių bei vaisių atsar­gas, nepat­ingėjus, nesunkiai gal­ima paruošti žiemai ir anksty­va­jam pavasariui.

19 Nevartokite gazuotų saldintų gėrimų ir nepratinkite prie jų savo vaikų.

Spe­cial­istų teigimu, gaiviųjų gėrimų su saldik­li­ais var­to­ji­mas yra glaudžiai susi­jęs su vaikų hiper­ak­tyvumu, nutukimu, dia­betu, vėžini­ais susir­gi­mais. Saldik­liai sachari­nas, cik­la­matas ir aspar­ta­mas taip pat turėtų būti veng­tini, nes yra laikomi kancerogenais.

20 Nesirinkite nenatūralių spalvų maisto ir ryškiaspalvių ledinukų.

Daž­ni­au­siai šie pro­duk­tai dažomi sin­te­tini­ais (dirb­tini­ais dažikliais).

21 Atsisakykite kramtomųjų gumų.

Gaivų burnos kvapą gali palaikyti fer­men­ti­nis sūris, gvazdikėliai, muskatas, kmy­nai, petražolės, panko­lis, kar­da­monas, roz­mari­nas, mėta, cit­rusiniai vaisiai, kuri­uos galite tiesiog sukram­tyti po maisto.

22 Gaminkite patys.

Patys gaminkite patiekalus, gėrimus, maisto priedus (pavyzdžiui, kečupą, majonezą, garstyčias, sul­tis, prieskonių mišinius, kon­servus). Juos gam­i­nant pra­moniniu būdu sunau­do­jama dau­giau­siai sin­te­tinių medžiagų/priedų, o, gamin­dami patys, val­gysite sveikesnį, šviežesnį maistą, tai pat sutaupysite pinigų.

23 Auginkite patys.

Patys aug­inkite namu­ose ant palangių, tera­sose, balkon­u­ose (kaip dekoratyvinius-funkcinius augalus) įvair­ius priesko­nius, salotas, čili, o labai pasis­ten­gus – taip pat ir pomi­dorus su agurkais.

24 Uogaukite – grybaukite.

Sudžiov­in­tos ar užšaldy­tos miško gėry­bės žiemą/pavasarį ne tik sutaupys pinigų, bet ir išsau­gos visas vertin­gas medžiagas/spalvą/kvapą/skonį.

25 Rudens gėrybes paruoškite žiemai.

„Šviežius“ olandiškus pomi­dorus gali pakeisti džiov­inti, dau­guma šakninių daržovių gali būti sandėli­uo­jamos, o beveik visos – šaldomos.

26 Pašalinkite nitratus iš maisto produktų.

Nitratų kiekį daržovėse, vai­si­u­ose įmanoma sumažinti juos tiesiog nulu­pant, mirkant, verdant.

27 Pažinkite aplinkui augančius augalus.

Dau­guma iš jų, pavyzdžiui, šermukš­niai, šalta­lankiai, pienės, dil­gėlės, garšvos, yra val­gomi ir naudingi sveikatai.

28 Valgykite maistą su gera nuotaika ir šypsena.

Mėgauk­itės kiekvienu kąs­niu! Rusų fiziolo­gas I. Pavlovas jau seniai įrodė, jog noriai ir ska­niai suval­gy­tas mais­tas garan­tuoja gerą viršk­i­namųjų sulčių išsiskyrimą.

29 Sukramtykite maistą 30 kartų.

Tokiu būdu mais­tas bus lengviau suviršk­i­na­mas ir geriau įsisavinamas.

30 Virtuvėje naudokite draugiškas gamtai priemones.

Biode­graduo­jan­tys indų plovikliai, valik­liai, daugkar­tiniai rankšlu­osčiai ir kt.

31 Vienkartiniams indams – ne.

Moliniai, met­al­iniai, stik­liniai, fajansiniai, porcelian­iniai – kokie tik patinka, bet tik ne vienkar­tiniai plas­tikiniai. Plas­tikas vien­areikšmiškai pralošia natūraliai keramikai, natūralioms ir ilgaamžėms medži­agoms. Jeigu lieka plas­tikinių pakuočių nuo ledų, sal­dumynų ar pan., reikėtų jas panau­doti buityje – saugoti smulk­me­nas, bir­ius pro­duk­tus ir kt. Jei jau tenka rink­tis vienkar­tinius indus – rinkitės popierinius puodelius ir lėkšte­les bei medinius vienkar­tinius įrankius.

32 Taupykite elektros energiją gamindami.

Brinkinkite, virkite uždaru­ose puo­du­ose, valykite šaldy­tuvą, sumažinkite jo šaltį, protin­gai nau­dokite orkaitę. Raciona­liai nau­do­dami buities pri­etaisus galite sutaupyti net iki 30% vir­tu­vėje nau­do­jamos elek­tros energijos.

33 Dalinkitės pertekliniu maistu/produktais, pavyzdžiui, su „Maisto banku“ ar senyvo amžiaus kaimyne.

34 Paverskite valgymą ritualu, neskubėkite, valgydami galvokite apie maistą, gamindami jį pakraukite teigiama energija, prieš valgydami pauostykite.



Turi minčių, kurių čia neradai? Atsiųsk jas mums!

Atsiųsk rekomendaciją!

Grįžti į pagrindinį puslapį



Daugiau rekomendacijų:



Namai

Maistas

Darbas

Vairavimas

Atsakingo gyvenimo principai

Blogas

Prenumeruok naujienas:






Medžiaga atsisiuntimui:



Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos


Kas yra WWF formatas ir kaip juo naudotis:


Rupi.lt


Facebook