Namai, buitis

Sužinokite daugiau

1 Vietoje vienkartinių servėtėlių bei popierinių rankšluoščių, biure, kelionėse bei namie pasirink medžiaginius rankšluostėlius.

Medži­aginiai rankšlu­ostėliai yra draugiški aplinkai, žen­kliai taupo Jūsų
pini­gus, gali būti nau­do­jami daugelį kartų, geriau sug­e­ria drėgmę bei
nuvalo nešvarumus.

2 Dalinkis ūkio ir namų apyvokos daiktais.

Slidės, keturvi­etė palap­inė ar retai nau­do­jamos kopėčios — kam pirkti viską?

Dalinkis ūkio ir namų apy­vokos daik­tais su kaimy­nais ar draugais.
Juk tai ne tik taupo vietą tavo namu­ose, skatina ben­drauti, bet ir mažina vartojimą.
Prieš pirk­damas — pagal­vok, ar negali pasiskolinti, o kai įsigi­jai — dalinkis!

3 Rūšiuokite atliekas: popierius, plastikas, stiklas, metalas metami atskirai, o organines atliekas galite panaudoti kompostui.

Prie namų daž­ni­au­siai gal­ime rasti trijų spalvų kon­teiner­ius, palengv­inančius mums rūši­av­imą: gel­tonas – skir­tas plas­tikui; žalias – stik­lui; mėly­nas – popieriui. Taip surūši­uota surinkta žali­ava paskirstoma ir atid­uo­dama perdirbti.

Rūši­av­imo ABC

4 Šiukšlių maišus namuose panaudokite daugiau nei vieną kartą.

Plas­tikas suyra maži­au­siai tik per 500 metų – nesurūši­uo­tas ir neperdirb­tas vienas plas­tiki­nis maišelis lieka dau­giau nei dešimčiai kartų po mūsų.

5 Atpraskite naudoti plastikinius maišus, rinkitės tik daugkartinio naudojimo maišus.

Pasaulyje per metus sunau­do­jama apie 1,2 trln. plas­tikinių maišelių, vidu­tiniškai po 300 kiekvienam suau­gu­siam gyven­to­jui, arba po 1 mln. maišelių per min­utę.
Kas­met per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusina paprasči­ausi preky­bos cen­tru­ose nau­do­jami plas­tikiniai maišeliai, dar šim­tai tūk­stančių jūros gyvūnų rim­tai suserga, prar­iję medūza palaiky­tus poli­etileninius pirkinių maišelius.

6 Pirkdami prekę parduotuvėje, atsisakykite papildomo įpakavimo ar maišelių, rinkitės didesnės pakuotės arba prekę su kuo mažiau įpakavimo.

Par­duo­tu­vėse didelės pakuotės prekės yra geres­nio kainos ir kiekio san­tykio nei mažos pakuotės, taigi, apsipirk­site ekonomiškiau, o kartu ir tau­sosite aplinką.

7 Panaudokite daiktus kelis kartus, atsisakykite, kas nėra būtina, perdirbkite: Reuse, Refuse, Recycle!

Pirkite pat­vares­nius daik­tus, jei nebenorite jų nau­doti, pasidomėkite, kam galite atid­uoti. Senieji jūsų drabužiai gali būti pakar­toti­nai nau­do­jami kaip dėvėti drabužiai arba gali būti sus­mulk­inti ir perdirbti į žali­avą tek­stilės pra­monei ir pakuotės medži­agoms. Jei netu­rite kur kitur panau­doti, tuščias popier­ines dėžutes galite panau­doti kaip židinio prakurą. Pagal­vokite ir apie tai, kur galė­tumėte panau­doti tuščias spalvin­gas met­alines dėžutes nuo arbatžolių ar kitų birių produktų.

8 Geriamam vandeniui rinkitės vandens filtrus, didelės talpos arba daugkartinio naudojimo tarą.

Vien tik Europoje išmetama 30 mil­i­jonų plas­tikinių butelių, kiekvieną dieną! Plas­tikas suyra maži­au­siai tik per 500 metų, todėl stenkitės nepirkti nedidelės tal­pos plas­tik­inės taros, nau­dokite daugkar­tinio nau­do­jimo mažos tal­pos tarą ir nemokėkite papil­do­mai už taros pakuotę.

9 Maudymąsi vonioje pakeiskite dušu, trumpinkite maudymosi duše laiką.

Kiekvieną min­utę duše sunau­do­jate 15 litrų van­dens. Sutrumpin­dami laiką bent penkiomis min­utėmis, per mėnesį sutaupy­tumėte apie 10 Lt ir dau­giau. Jei yra gal­imybė, įsi­gykite van­denį tau­pančią dušo galvutę.

10 Valydamiesi dantis bei skusdamiesi užsukite čiaupą.

Taip kas kartą vidu­tiniškai sutaupysite 20 litrų van­dens, o vienas šeimos narys per mėnesį sutaupytų apie 7 Lt.

11 Sumontuokite dvigubą tualeto nuleidimo sistemą. Stenkitės rečiau ir mažesniais kiekiais nuleidinėti vandenį.

Kiekvieną dieną, nau­do­damiesi tualetu, sunau­do­jame nuo 100 iki 500 litrų van­dens, todėl tualeto nulei­dimo sis­tema padėtų efek­tyviau reg­uli­uoti eikvo­jamo van­dens kiekį. Jei netu­rite gal­imy­bės sumon­tuoti dvigubo van­dens nulei­dimo pasirinkimo, į klozeto bakelį įdėkite vieno litro butelį, prip­ildytą van­dens. Taip kas kartą nau­do­jan­tis tualetu sudau­taupysite vieną litrą vandens.

12 Naudodami skalbimo ar indų plovimo mašiną, įsitikinkite, kad ji pilna.

Skalbkite žemes­nėje tem­per­atūroje, drabužius džiovinkite gry­name ore. Per mėnesį sutaupysite apie 150 litrų van­dens ir 2–4 Kwh elek­tros energi­jos, tai yra apie 35 Lt.

13 Jei įmanoma, nesinaudokite cheminėmis valyklomis.

Chem­iniai pri­etai­sai valy­mui nau­doja labai daug energi­jos ir pavo­jin­gas chem­ines medžiagas.

14 Virindami vandenį, įpilkite tik tiek, kiek jums reikia.

Kaskart pil­dami po vieną stik­linę van­dens mažiau, galite sutaupyti kelias­dešimt litrų per mėnesį. Gam­i­nant, van­denį pigiau šildyti elek­triniu vir­duliu, tada pilti į puodą.

15 Reguliariai atitirpinkite šaldiklį.

Sumažin­site apie 30 pro­centų šaldy­tuvo sunau­do­jamos elek­tros energijos.

16 Ledukus šaldykite daugkartinio naudojimo indeliuose.

Atsisakykite vienkar­tinių ledukų šaldymo maišelių, kurie yra pagam­inti iš plas­tiko, suyrančio maži­au­siai per 500 metų. Geriau pasirinkite patogius daugkar­tinio nau­do­jimo ledukų šaldymo indelius.

17 Namuose visus elektros prietaisus išjunkite iš tinklo.

Nors jų ir nenau­do­jate, tačiau pri­etaisų budėjimo rėži­mas taip pat eikvoja elek­tros energiją. Yra paskaiči­uota, kad 2009 metais Didžio­joje Bri­tani­joje 8 % visos sunau­do­tos elek­tros energi­jos tenka budėjimo rėžimu veikusiems elek­tros prietaisams.

18 Buitinę techniką pirkite pažymėtais energijos taupymo ženklais.

Buit­inė tech­nika, pažymėta žen­klais Energy Star, A+, A++, taupo energiją, mažina šilt­namio efektą suke­liančių dujų for­mav­imąsi. Nau­do­dami tok­ius pro­duk­tus, elek­tros energiją eikvosite ekonomiškiau nei nau­do­dami įprastą buit­inę techniką.

19 Naudokite elektrą taupančias, diodines lemputes.

Šios lem­putės tar­naus 5–12 kartų ilgiau ir sunau­dos iki 8 kartų mažiau elek­tros energi­jos. Įpras­tos kaitrinės lem­putės 95 % energi­jos išspin­duli­uoja šilu­mos pavi­dalu ir tik 5 % energi­jos sudaro šviesa.

20 Naudokite tik įkraunamus galvaninius elementus.

Nau­do­dami juos pirk­site (tad ir išme­site) mažiau bater­ijų, efek­tyviau nau­dosite jau turi­mas, taupysite pini­gus ir aplinką.

21 Naudokite atsinaujinančią energiją – vėjo, vandens, saulės. Domėkitės ir investuokite į ją.

Nors kol kas atsin­au­janti energija nėra pop­u­liari ir yra brangesnė už tradicinę, tačiau ate­ityje tai bus pagrin­diniai energi­jos šal­tiniai, todėl inves­tuoti verta ir saugu jau dabar!

22 Nesinaudokite arba minimaliai naudokites oro kondicionieriais.

Sutaupysite apie 170 Lt šil­tuoju metų sezonu ir mažiau kenksite aplinkai.

23 Namuose nustatykite žemesnę kambarių temperatūrą ir šilčiau renkitės, profilaktiškai prižiūrėkite šildymo radiatorius.

Šal­tuoju metų sezonu didži­au­sios musų išlai­dos sumokamos už šildymo paslau­gas, todėl tikrai daug sutaupysite sumažinę radi­a­to­ri­aus tem­per­atūrą ir tiesiog šilčiau reng­damiesi namu­ose.
Šildymo radi­a­to­rius reikia pro­fi­lak­tiškai prižiūrėti — prasidedant šildymo sezonui patikrinkite ar sis­te­moje neliko oro, nes kitaip radi­a­to­riai šildys netoly­giai, taip pat peri­odiškai valykite dulkes nuo radi­a­torių, norint, kad šiluma cirkuli­uotų efek­tyviau, už radi­a­to­ri­aus esantį sienos plotą uždenkite medži­aga, papil­do­mai nukreip­i­ančią šilumą į kam­barį (pavyzdžiui, folija).
Nes­tatykite baldų greta radi­a­to­ri­aus. Taip pat taupykite prie kam­bario išor­inės sienos pas­tatę, pavyzdžiui, knygų lentyną, sutaupysite daug šilu­mos energi­jos. Tai padės sutaupyti iki 20% šilu­mos energijos.

24 Šaltuoju laikotarpiu tamsiu paros metu namuose užtraukite užuolaidas, taip pat įsigykite tinkamus sandarius dvigubus langus.

Jokiu būdu nereikia užuo­laidomis uždengti radi­a­torių, nes tuomet šilto oro srautas cirkuli­uoja šaltu lango pavirši­umi, mažiau šilto oro patenka į kam­barį, o šilu­mos nuos­to­liai per lan­gus padidėja iki 40 %. Pačių langų pakeiti­mas san­dari­ais, yra paskaiči­uota, atsiperka per 4,5 metų, o sutaupoma dau­giau nei 5 % išlaidų šilumai.

25 Įsitikinkite, ar namų langai, židiniai, plyšiai tarp durų, sienų sujungimai yra sandarūs.

Tin­ka­mai apšildžius būstą gal­ima sutaupyti apie 50 pro­centų šildymo kainos. Yra paskaiči­uota, kad apie 140 Lt mūsų šilumai skirtų išlaidų iške­li­auja pro plyšius sienose ir lan­gu­ose į niekur…

26 Pirkite bilietus internetu. Jei įmanoma, nespausdinkite jų ant popieriaus.

Prieš spaus­din­dami bili­etą pagal­vokite, ar jums tikrai to reikia. Vienas europi­etis per mėnesį vidu­tiniškai sunau­doja apie 20 kg popieri­aus, tad šį skaičių tikrai gal­ima sumažinti.  Stenkitės visus mokėjimus atlikti inter­netu, taip sutaupysite ir savo laiko, nereiks laukti eilėse.

27 Sveikinimus, linkėjimus ar kvietimus siųskite elektroniniame formate.

Elek­tron­iniu for­matu siunči­ami sveikin­i­mai taupo jūsų laiką, reikalauja mažiau išlaidų, tau­soja aplinką, kadangi nėra nau­do­ja­mas popierius ir yra pato­gus būdas.

28 Pirkite gyvas Kalėdų eglutes, kurias galima pasodinti.

Grąžinkite tai, kas prik­lauso gam­tai ir gyvas Kalėdų eglutes po švenčių vėl pasodinkite — padarysite gerą darbą!



Turi minčių, kurių čia neradai? Atsiųsk jas mums!

Atsiųsk rekomendaciją!

Grįžti į pagrindinį puslapį



Daugiau rekomendacijų:



Namai

Maistas

Darbas

Vairavimas

Atsakingo gyvenimo principai

Blogas

Prenumeruok naujienas:






Medžiaga atsisiuntimui:



Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos

Eko rekomendacijos


Kas yra WWF formatas ir kaip juo naudotis:


Rupi.lt


Facebook